SPECIALIZUOTOS KOMPLEKSINĖS PAGALBOS CENTRAS

Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras nuo 2012 m. atlieka Specializuotos kompleksinės pagalbos centro funkcijas Klaipėdos, Kretingos, Skuodo ir Šilutės rajonuose. Specializuotos kompleksinės pagalbos centras, gavęs pranešimą iš policijos apie smurtą artimoje aplinkoje, nedelsdamas susisiekia su nukentėjusiu asmeniu ir pasiūlo nemokamą ir konfidencialią konsultanto, psichologo ir teisininko pagalbą. Į Specializuotos kompleksinės pagalbos centrą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjęs asmuo gali kreiptis ir asmeniškai.

Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų veiklos ribas apibrėžia

LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.400334/asr) ir

Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų veiklos aprašas (https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.424133/asr).

Lietuvoje veikia šešiolika Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų (https://www.specializuotospagalboscentras.lt/asociacija/), kurie teikia pagalbą smurtą patyrusiems asmenims visose savivaldybėse. Kiekviename iš jų dirba konsultantai, psichologai ir teisininkai, kurie teikia emocinę paramą, informuoja ir konsultuoja smurtą patyrusius asmenis jiems aktualiais klausimais, teikia psichologines ir teisines konsultacijas, padeda parengti reikalingus dokumentus, tarpininkauja dėl smurtą patyrusiam asmeniui reikalingų paslaugų teikimo kitose įstaigose.

Visa Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų specialistų teikiama pagalba yra konfidenciali ir nemokama, teikiama tiek nuotolinėmis priemonėmis, tiek ir susitikus. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų pagalba pasiekiama ne tik tiesioginiais kiekvieno centro kontaktais, bet ir bendrąja telefono linija 8 700 55516 bei tiesioginiais pokalbiais internetu www.specializuotospagalboscentras.lt.

ATPAŽINK SMURTĄ

Smurtas artimoje aplinkoje yra esamo arba buvusio sutuoktinio ar partnerio, kito artimo asmens sisteminė prievarta, kuria siekiama įbauginti ir kontroliuoti. Dažniausiai smurtą artimoje aplinkoje patiria moterys, neįgalieji, senjorai, vaikai. Dažnu atveju smurtas artimoje aplinkoje yra neigiamas ar pateisinamas, o jo žymės – ne visada akivaizdžiai pastebimos. Smurtas artimoje aplinkoje gali pasireikšti įvairiomis formomis: fiziniu, psichologiniu, ekonominiu, seksualiniu smurtu ar nepriežiūra. LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas smurtą artimoje aplinkoje apibrėžia kaip veikimu ar neveikimu asmeniui daromą tyčinį fizinį, psichinį, seksualinį, ekonominį ar kitą poveikį, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą. Artimą aplinką sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.

Fizinis smurtas – tyčinis fizinės jėgos panaudojimas prieš̌ asmenį, sąmoningai siekiant jį sužeisti, padaryti neįgaliu ar nužudyti.
Galimos fizinio smurto apraiškos: mušimas, spardymas, stumdymas, spjaudymas, tampymas už plaukų, dusinimas, smaugimas, apdeginimas, daiktų mėtymas, sužalojimas ginklu, laikymas užrakinus, trukdymas kreiptis į gydytojus.

Psichologinis smurtas – sąmoningas poveikis asmens psichikai, siekiant priversti jį paklusti tam tikriems reikalavimams. Galimos psichologinio smurto apraiškos: įžeidinėjimas privačioje ar viešoje aplinkoje, grasinimas sužaloti ar nužudyti, draudimas susitikti ar kitaip bendrauti su artimaisiais, grasinimas atimti vaikus, įžeidinėjimas ar grasinimas telefonu, įžeidžiančių ar grasinančių laiškų siuntinėjimas, įžeidžiančios informacijos internete skleidimas, bandymas kontroliuoti, su kuo bendraujama, kur lankomasi, kas veikiama, pavydo demonstravimas, siekis sukelti nuolatinį nerimą, baimę, kaltę.

Seksualinis smurtas – kėsinimasis ne tik į asmens gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamumą, bet ir garbę, orumą bei laisvę. Galimos seksualinio smurto apraiškos: vertimas lytiškai santykiauti nepriimtinu laiku, nepriimtinoje vietoje ar nepriimtinais būdais, vertimas žiūrėti pornografinius filmus, vertimas naudoti nepriimtinas priemones lytinio akto metu, įtarinėjimas neištikimybe.

Ekonominis smurtas – viena iš smurto rūšių, kuri sukuria asmens finansinę priklausomybę. Galimos ekonominio smurto apraiškos: visų finansinių išteklių kontroliavimas, draudimas naudotis turimais pinigais, draudimas dirbti ne namuose, draudimas ieškotis darbo ar mokytis, turto gadinimas, vengimas prisidėti prie vaikų išlaikymo ar bendrai patiriamų išlaidų.

Nepriežiūra – nuolatinis būtinų asmens fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai.
Galimos nepriežiūros apraiškos:
– Fizinė – asmuo neaprūpinamas tinkamu būstu, maistu ar drabužiais.
– Medicininė – nesirūpinama asmens sveikata, nesuteikiama pagalba susirgus.
– Pedagoginė – vaikas nemokomas, neleidžiamas į mokyklą.
– Socialinė – asmeniui nesudaroma galimybė socializuotis, draudžiama bendrauti, neįgaliam asmeniui nepritaikoma aplinka.
– Psichologinė-emocinė – asmens emocinių poreikių neatliepimas.

Sisteminis smurtas yra pasikartojantis elgesys, kai asmens atžvilgiu naudojamos įvairios galios ir kontrolės strategijos, siekiant suvaržyti jo laisvę, kuriant ir palaikant dominavimu grįstus santykius.

Galios ir kontrolės strategijų kompleksas, kurį vienas asmuo naudoja kito asmens atžvilgiu, vadinamas Galios ir kontrolės ratu. Sisteminį smurtą patiriantis asmuo iš šio rato gali ištrūkti tik tuo atveju, jei sulaukia išorinės pagalbos. Dažnai sisteminį smurtą patiriantis asmuo negali apie tai pranešti teisėsaugai, nes neturi galimybės pateikti tokio pobūdžio smurtą patvirtinančius įrodymus.

Sisteminį smurtą naudojantys asmenys dažnai:
Pasitelkia grasinimus, bauginimus (grasina nukentėjusiam asmeniui, kad pakenks, nusižudys, apskųs tarnyboms, verčia atsiimti kaltinimus, baugina žvilgsniu, žodžiais, veiksmais, gadina daiktus, skriaudžia augintinius, demonstruoja ginklus ir pan.);

Naudoja emocinę prievartą (žemina nukentėjusį asmenį, verčia galvoti, kad yra neadekvatus, bevertis, verčia jaustis kaltu, įbaugintu ir pan.);
Izoliuoja (kontroliuoja, ką nukentėjęs asmuo veikia, su kuo susitinka, su kuo bendrauja, riboja išorinius kontaktus, savo veiksmus pateisina pavydu ir pan.);
Neigia, menkina smurtinį elgesį (švelnina prievartos mastus, neigia buvus prievartą, kaltę perkelia nukentėjusiam asmeniui, teigia, kad smurtinis elgesys buvo išprovokuotas ir pan.);
Manipuliuoja vaikais (grasina atimsiąs vaikus, verčia jausti kaltę dėl vaikų, vaikus naudoja nukentėjusio asmens persekiojimui ir pan.);
Piktnaudžiauja tariamomis privilegijomis (vienas priima visus svarbius sprendimus, vienas paskirsto vaidmenis ir pan.);
Naudoja ekonominį smurtą (draudžia nukentėjusiam asmeniui dirbti, verčia prašyti pinigų, atima asmeninius pinigus, vienas priima sprendimus dėl didesnių pirkinių ir pan.).
Ilgesnį laiką naudojamos galios ir kontrolės strategijos tampa nuolatiniu psichologiniu smurtu. Jei nukentėjęs asmuo stengiasi nutraukti psichologiniu smurtu pagrįstus santykius, smurtaujantis asmuo be psichologinio smurto pradeda naudoti ir fizinį bei seksualinį smurtą. Dažnai sisteminis smurtas painiojamas su konfliktu, nors iš tikrųjų jie iš esmės skiriasi tiek dinamika, tiek ir pasekmėmis.

Konfliktų požymiaiSisteminio smurto požymiai
NereguliarumasReguliarumas
Inicijuoti gali abuAgresorius ir auka visada tie patys
Abu gali aptarti savo elgesį. Aptarimas keičia konfliktą inicijavusio asmens elgesį.Smurtinis elgesys negali būti aptartas. Smurtavusio asmens elgesys nesikeičia.
Abu su laiku vienas kitą geriau pažįsta. Konflikto
tikimybė mažėja.
Smurtinis elgesys su laiku intensyvėja.
Konfliktą inicijavęs asmuo jaučiasi atsakingas.Smurtinį elgesį naudojantis asmuo atsakomybę perkelia nukentėjusiam asmeniui.
Konfliktą dažniausiai sąlygoja išoriniai veiksniai,
pavyzdžiui, liūdesys, nuovargis, baimė.
Sisteminį smurtą sąlygoja ekonominės,
socialinės, fizinės galios disbalansas.
Konfliktas yra spontaniška kurio nors vieno asmens
reakcija į kitą asmenį.
Smurtinis elgesys yra sąmoningas vieno asmens
pasirinkimas kito asmens atžvilgiu.
Dažniausiai padaryta žala yra trumpalaikė ir
kompensuojama.
Žala yra ilgalaikė ir sunkiai atlyginama arba
apskritai neatlyginama.
Sprendimas susijęs su tarpusavio santykių
gerinimu.
Sprendimas įmanomas tik pasitelkus išorinę
pagalbą.
Nukentėjusiam asmeniui būdingas
bejėgiškumas, baimė, savęs kaltinimas ir izoliacija.

Dažniausiai smurtinis elgesys yra linkęs kartotis ir dažnėti. Pasikartojantis smurtinis elgesys vadinamas smurto ratu, kurį sudaro trys etapai. Su laiku pirmieji du etapai ilgėja, jų pasekmės darosi vis rimtesnės, o „medaus mėnesio“ etapas trumpėja. Smurto ratas tęsiasi tol, kol nukentėjęs asmuo ryžtasi nutraukti smurtinius santykius.

1. Įtampos augimas

Dažnai smurtinis elgesys prasideda, rodos, nekaltai, tarsi parodant rūpestį. Pradedama pavyduliauti, kontroliuoti susitikimus su artimaisiais ar draugais, tikrinti žinutes, skambučius, socialinių tinklų paskyras, kritikuoti išvaizdą ar elgesį, reikalauti daugiau dėmesio sau.
Nukentėjęs asmuo stengiasi išvengti galimų konfliktų, bijo išreikšti savo jausmus ir mintis. Dažnai tenkina smurtaujančio asmens reikalavimus su viltimi, kad jo elgesys pasikeis. Prasideda pirmasis smurto rato etapas – įtampos augimas.
Šiame etape nukentėjęs asmuo bando pateisinti smurtaujančio asmens elgesį „Jis tiesiog per daug rūpestingas“, „Tokį elgesį iššaukia įtampa darbe, nuovargis“. Tie, kas patiria smurtą ne pirmą kartą, žino, kad konfliktai dažnės ir intensyvės. Tačiau vis tiek viliasi, kad pasistengus galima išvengti smurtinio elgesio proveržio.

2. Smurto proveržis

Pastangos prisitaikyti ir išvengti konfliktų nepasiteisina, nukentėjusio asmens savivertė mažėja, o smurtaujančio asmens pykčio priepuoliai dažnėja. Kai įtampa tampa nebepakeliama, įvyksta smurtinio elgesio proveržis, kuris gali pasireikšti fizine arba seksualine prievarta.
Šiame etape smurtaujantis asmuo bando pateisinti savo elgesį „Aš tau nieko nedariau, per jautriai reaguoji“, „Tai tavo kaltė“, „O kaip kitaip su tavimi susikalbėti?“, „Aš tau tik gero noriu“. Dažnai nukentėjęs asmuo netiki tuo, kas įvyko, neigia incidento rimtumą ir vengia kreiptis pagalbos.

3. Medaus mėnuo

Smurtaujančiam asmeniui nurimus prasideda trečias smurto rato etapas – susitaikymas, vadinamas „Medaus mėnesiu“. Smurtaujantis asmuo stengiasi būti geru, atrodyti mylinčiu, rodyti dėmesį, pirkti dovanas, žada, kad tai, kas įvyko, nepasikartos. Nukentėjęs asmuo nori tikėti šiais pažadais, todėl galutinai nenutraukia smurtinių santykių.
Praktika rodo, kad tarpusavio santykiuose kartą pasireiškęs smurtinis elgesys yra linkęs kartotis ir dažnėti. Su laiku grįžtama į pirmąjį etapą, kuris tęsiasi iki kito smurtinio elgesio proveržio, kuris vėl baigiasi atsiprašymais ir pažadais, kad tai paskutinis kartas.

SITUACIJA LIETUVOJE

Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai” 2019 m. balandžio mėn. ir 2020 m. liepos mėn. Moterų informacijos centro užsakymu atliko reprezentatyvias Lietuvos gyventojų apklausas apie smurtą artimoje aplinkoje.

2019 m. balandžio mėn. atliktos apklausos rezultatai parodė, kad penktadalis apklaustųjų (19 proc.) prisipažino patyrę smurtą artimoje aplinkoje. Dar skaudžiau atrodo moterų patirtys – ketvirtadalis apklaustųjų (25 proc.) prisipažino, kad prieš jas buvo ar vis dar yra smurtaujama. 70 proc. smurtaujančiųjų – esami arba buvę sutuoktiniai ar partneriai. 30 proc. – tėvai arba kiti artimieji.
Net 60 proc. nukentėjusiųjų pagalbos nesikreipė. Į policijos pareigūnus kreipėsi tik 14 proc. nukentėjusiųjų. Viena vertus, tai susiję su visuomenėje paplitusiu aukos kaltinimu. Kita vertus, trūksta informacijos apie valstybės garantuojamą pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims.
Palyginus su 1997 m. atliktu tyrimu, kurio duomenimis kas trečia 16 metų amžiaus sulaukusi moteris turėjo smurtinės patirties, dabartiniai skaičiai džiugina, ypač jei šių skaičių nevertinsime kaip statistikos, o matysime moteris – mamas, dukras, seseris, save. Dar viena teigiama tendencija – net 69 proc. apklaustųjų pripažįsta akivaizdų faktą, kad dažniausiai smurtą artimoje aplinkoje patiria moterys. Kita vertus smurtiniai santykiai mūsų visuomenėje tiek įsišakniję, kad vis dar yra manančiųjų (24 proc.), jog gali būti aplinkybių, pateisinančių fizinį, psichologinį, ekonominį ir seksualinį smurtą.

2020 m. liepos mėn. atliktos apklausos rezultatai parodė, kad penktadalis apklaustųjų (18 proc.) prisipažino patyrę smurtą artimoje aplinkoje (23 proc. moterų ir 12 proc. vyrų). Visuotinio karantino laikotarpiu smurtas artimoje aplinkoje padažnėjo. Moterys dažniausiai patiria smurtą nuo esamų arba buvusių sutuoktinių ar partnerių (85 proc.), vyrai – nuo tėvų (44 proc.).
Net 60 proc. nukentėjusiųjų pagalbos nesikreipė. Į policijos pareigūnus kreipėsi tik 15 proc. nukentėjusiųjų. 53 proc. nukentėjusiųjų prisipažino, kad pagalbos apskritai nesulaukė, 15 proc. pagalbą gavo iš giminaičių, 10 proc. – iš draugų, 9 proc. – iš policijos pareigūnų.
74 proc. apklaustųjų mano, kad dažniausiai smurtą artimoje aplinkoje patiria moterys. 11 proc. apklaustųjų mano, kad gali būti aplinkybių, pateisinančių fizinį, psichologinį, ekonominį ir seksualinį smurtą.
Palyginus su 2019 m. balandžio mėn. atlikta apklausa, 13 proc. padidėjo nepakantumas smurtui artimoje aplinkoje. Dar vienas džiuginantis rodiklis – padidėjo Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų žinomumas. 2019 m. nė vienas iš apklaustųjų neįvardijo Specializuotos kompleksinės pagalbos centro kaip pagalbą teikiančios organizacijos, o 2020 m. net 16 proc. apklaustųjų kaip vieną iš pagalbą teikiančių organizacijų paminėjo Specializuotos kompleksinės pagalbos centrą.

Daugiau informacijos https://www.specializuotospagalboscentras.lt/tyrimai/

Svarbiausi faktai apie smurtą artimoje aplinkoje

  • Statistikos departamento duomenimis 2020 m. policijos pareigūnai sulaukė 58 553 pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, t. y. po 160 pranešimų kasdien arba po 1 pranešimą kas 10 minučių. Tačiau tik 1 iš 8 atvejų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. 2020 m. užregistruoti 28 tyčiniai nužudymai artimoje aplinkoje (28,3 proc. nuo visų tyčinių nužudymų).
  • Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai per 2020 m. užregistravo 16 672 smurtą artimoje aplinkoje patyrusius asmenis, iš kurių 11 436 buvo suaugę asmenys ir 5 236 vaikai, tapę smurto artimoje aplinkoje liudininkais ir (arba) gyvenantys smurtinėje aplinkoje. 81 proc. nukentėjusiųjų – moterys, 89 proc. smurtavusiųjų – vyrai. 96 proc. smurtą artimoje aplinkoje patyrusių moterų nukentėjo nuo vyrų, 59 proc. smurtą artimoje aplinkoje patyrusių vyrų taip pat nukentėjo nuo vyrų. (daugiau informacijos https://www.specializuotospagalboscentras.lt/veiklos-ataskaitos/ )
  • Europos lyčių lygybės institutas nustatė, kad smurto šeimoje prieš moteris nuostoliai Lietuvoje galėtų sudaryti 650 mln. eurų per metus, o smurtas lyties pagrindu – 1,54 mlrd. eurų per metus.

KONTAKTAI

Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras
J. K. Chodkevičiaus g. 10, 414 kab. LT-97130 Kretinga

Įmonės kodas: 164301622

A/s LT45 7044 0600 0078 7801
AB SEB bankas
Banko kodas 70440

Tel. (8 445) 78024

Mob. (8 605) 82331

kretingosmoterys@gmail.com

Fill out this field
Fill out this field
Fill out this field
Meniu